Skarulių kaimo ir bažnyčios istorija

Skaruliai – Jonavos miesto dalis, esanti pietrytinėje miesto dalyje, kairiajame Neries krante, į vakarus nuo AB „Achema“. Skaruliuose į Nerį įteka Lankis (Lipka).

Skaruliai yra dvarininkinis vietovardis, kilęs nuo dvarininko Andriejaus Skorulskio pavardės. Būtent ši giminė įsigijo dvarą XVI a. – iki tol vietovė vadinosi Lipnikai, minimas Lipnikų dvaras.

XVI a. dvaras priklausė Skorulskiams, tad jau 1592 m. gyvenvietė vadinosi Skaruliais. XVIII a. viduryje Skarulių dvarą įsigijo didikai Kosakovskiai, po kiek laiko šalia dvaro ėmė kurtis miestelis, vėliau tapęs Jonava.

Tai buvo svarbus amatininkų (medžio apdirbimo) centras, čia į krantą buvo velkama Nerimi atplukdyta statybinė mediena. Skarulių parapija garsėjo kaip lenkybės centras.

Skaruliai – istorinė, daug senesnė už Jonavą gyvenvietė. Tarpukariu čia veikė Skarulių parapijinė pradžios mokykla. Sovietmečiu – Jonavos rajono Skarulių aštuonmetė mokykla. Kaimas ėmė nykti 1962 m., o po 1989 m. įvykusios avarijos Jonavos „Azote“ gyventojai buvo iškelti į Jonavą.

Apie bažnyčią

Skarulių Šv. Onos bažnyčia yra vienas vertingiausių ir gražiausių objektų visoje Lietuvoje. Bažnyčia pastatyta 1622 m. Skarulių dvaro savininko Andriejaus Skorulskio užsakymu. Pasakojama, kad ši bažnyčia pastatyta pagal vienos iš Jeruzalės bažnyčių pavyzdį, kurį A. Skorulskis nusižiūrėjo XVI a. pab, kai kartu su Mikalojumi Kristupu Radvila Našlaitėliu keliavo į Šventąją Žemę ieškoti Kristaus kapo.

Neabejotina, kad naujoji bažnyčia kaip padėkos ženklas Dievui įamžino sėkmingą dvejus metus trukusią piligrimystę. Ją mena priekiniame bažnyčios fasade, virš durų, taip pat didžiajame altoriuje išlikęs vadinamasis Jeruzalės kryžius – Šv. Kapo riterio ženklas (mat abiem piligrimams Šv. Kapo bazilikoje buvo suteiktas Šv. Kapo riterio vardas).

XVIII amžiuje bažnyčiai priklausė Kulvos bažnytkaimis, prie jos veikė parapinė mokykla. Du kartus – XVII ir XIX amžiuje – bažnyčia apdegė. Bažnyčia smarkiai nukentėjo per karą su Švedija ir Maskva, tačiau A. Skarulskio sūnus Rapolas Zigmantas pasirūpino ją atstatyti, užsakė perlieti Rusijos kareivių sudaužytą varpą. Tai 1670-aisiais atliko garsiausias Lietuvos varpų meistras Jonas Delamarsas. Bažnyčią nusiaubė ir prancūzų armijos kareiviai XIX a. pradžioje. Darsyk bažnyčia nuo gaisro nukentėjo 1906 metais.

Vis dėlto Skarulių bažnyčia, savo istorijoje patyrusi daug negandų, iki šiandien išliko be didesnių pakeitimų, todėl yra unikali. Ypač vertingas joje, vienas seniausių Lietuvoje, drožybinis didysis altorius su šv. Onos paveikslu ir įkomponuotomis šventųjų skulptūromis. Išlikę ir XVII a. pirmosios pusės meistriški drožybos kūriniai – 12 apaštalų skulptūros, Nukryžiavimo kompozicija.

Šios bažnyčios istoriją 1941 m. paženklino kunigų kankinystė. Tais neramiais metais birželio 25 d. traukdamiesi raudonarmiečiai nužudė Skarulių parapijos kleboną kun. Pranciškų Vitkevičių, Veprių kleboną kun. Boleslovą Vėgelę ir Vilniaus krašto kunigą Zigmantą Stankevičių. Jie palaidoti bažnyčios šventoriuje. Šie kunigai kaip XX a. tikėjimo liudytojai minint Didįjį krikščionybės jubiliejų buvo įtraukti į Dvidešimtojo amžiaus Bažnyčios martirologą (kankinių sąrašą).

2003 m. Skarulių parapija panaikinta, o Šv. Onos bažnyčia tapo antrąja Jonavos parapijos bažnyčia.